Enrika STRIOGAITĖ
Kadaise Henrikas Radauskas eilėraščio eilute „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“ atskleidė poetinį pasaulio matymą ir jame slypintį konfliktą, nes tikint pasaka pasauliu tikėti neįmanoma. Tačiau tik poetinės prigimties asmenybė, regis, gali taip pasirinkti. Paprastai vaikystės tikėjimą pasaka nugali pasaulis, ir pasaka tampa tarsi pliušinis meškiukas, gal ir neišmestas, bet nugrūstas rūsyje, spintoje, kažkur. Jo [...]
Į sceną savaitgalį grįžo Giuseppe Verdi „Traviata“. Ši Lietuvos operos krikštamotė paskutinį 1920-ųjų vakarą pradėjo nacionalinio operos teatro kelią. Nuo tada „Traviata“ būdavo naujamečio vakaro simbolis.
Opera skambėdavo Vilniaus ir Kauno scenose, būdavo transliuojama per radiją ir televiziją. Tai buvo originali Lietuvos kultūros tradicija.
Ji, pergyvenusi 20 pirmosios nepriklausomybės metų, sovietų ir vokiečių okupacijas, stalinizmą, brežnevinę stagnaciją, [...]
Ko mes tikimės iš romano? Gražiai papasakotos istorijos. Ko mes tikimės iš klasiko? Tikroviškumo. Jausmų ir emocijų audros. Neišdildomos praeities atspindžių ir įžvalgų ateičiai. Filosofinių apmąstymų, sveiko humoro ir ironiško požiūrio – visa tai tegali suteikti tik patirtis.
Vytautas Bubnys, „Svečias“. „Alma littera“, 2009.
Vyresniosios kartos lietuvių rašytojas Vytautas Bubnys (g. 1932) dovanoja gražiai papasakotą istoriją. Ilgametė [...]
Pastarųjų dešimtmečių lietuvių teatras turi du Čechovus - nekrošiškąjį ir tuminiškąjį, nužymėjusius skirtingas interpretacijos kryptis ir suformavusius Antono Čechovo pjesių statymo etaloną. Prancūzų režisierius Ericas Lacascade´as, OKT/Vilniaus miesto teatre pastatęs „Dėdę Vanią”, atvirai nemetė pirštinės mūsiškajai A.Čechovo interpretavimo tradicijai.
E.Lacascade´as išsikėlė gerokai sunkesnę užduotį: drauge su aktoriais, kurie anksčiau kartu niekada nevaidino vienoje scenoje, naujai perskaityti [...]
Įdomu, kaip jūs, Marijos žemės vaikai, jausitės, skaitydami pornografijos žvaigždės pasakojimą, kaip ji per vieną vakarą pasidulkina dešimt ir daugiau kartų? Apie vyrą, kuris laižo kito vyro užpakalį? Arba apie moterį, kuri iš meilės tampa transvestite, kad galėtų naudotis odiniu falu? Taip nuspalvintas Pati Difuzos gyvenimas, o apie jį – vienintelėje garsaus ispanų režisieriaus P. [...]
Vilniuje, buvusiame Pranciškonų vienuolyne duris atvėrė nauja koncertų salė Piano.lt, penktadienį, balandžio 3 d., pakvietusi pasiklausyti jaukaus kamerinio koncerto. Vakaro metu skambėjo pianisto Mantauto Katino ir fleitininko Vytenio Gursčio, šiuo metu studijuojančių Londono Karališkojoje muzikos akademijoje, atliekami kūriniai. Girdėjome Johano Sebastiano Bacho Sonatą fleitai ir fortepijonui e-moll, Frederico Chopino Sonatą fortepijonui b-moll, Sigfrido Karg-Elerto Sonatą [...]
Saeculo Primo. Romos imperijos pasaulis peržengus „Naujosios eros“ slenkstį. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 514 p.
Pirmas svarbus jau vien todėl, kad pirmas. Pirmasis amžius, saeculum primum. Pats būdas skaičiuoti laiką šimtmečiais, lygiai kaip ir naujųjų metų pradžia sausio 1 dieną mūsų paveldėti iš romėnų. Mes taip pat jau seniai laikomės papročio mūsų laiką, [...]
Ketvirtadienį duris atvėrė antrasis Naujosios operos akcijos (NOA) festivalis. Festivalio organizatoriai tvirtina, kad šis renginys būtinas, nes taip atsiranda naujos operos versijos, įgyjančios skirtingus pavidalus. Festivalis prasidėjo trumpametraže opera „Babelis“.
Ne kasdien scenoje išvysi būrį iki pusės apsinuoginusių vyrų, kaip ir ne kasdien išvysi dirigentą, prisėdusį prie dviejų nešiojamų kompiuterių. Bet ne tik tuo stebino „Babelis“.
Babelis [...]
Kartais imi ir sutinki vykdyti avantiūrą. Va, sako Donaldas, trys knygos. Skaityk, rašyk, informuok skaitytojus. Imu vieną – diena, imu kitą – naktis, trečia – pienas su kakava. Priešybių vienybės principas visai neveikia. Skirtingos kartos, skirtingi balsai, skirtingi formatai. Bet jeigu ėmiausi, vadinasi, turiu suktis iš padėties ir tuos skirtumus skirtingai įkvėpti bei perteikti. Gal [...]
Bevystančių gėlių ir medžių žiedų emocija, bepraeinančio rudens „šypsnys“, pamirštų Kalėdų nuotaika… Vykstančio ar įvykusio proceso pasekmė. Jovita Aukštikalnytė – dailininkė, kurios paroda „Žymės“ šiuo metu eksponuojama galerijoje „Meno niša“, savo tapybos darbuose dėmesį sukoncentruoja į kintantį procesą. „Viskas yra procesas – laikas, erdvė, mintis. Jo pasekmė – liekanti žymė daikto, žemės paviršiuje, žmogaus veide [...]